32 | Pandėlys

Ką tik pomidorą neplautą suvalgiau.

Prieš daug daug metų, rusų laikais, čia tada kai viskas kitaip buvo, ir daug dalykų buvo po vieną – viena dešra, viena duona, žirneliai per rinkimus, muilas pagal talonus, ir į mokyklą tėvus per kolūkio kontorą kviesdavo, kaip kad daugiau gėdos nesuinteresuotoms pusėms…

Tada ne visi laidinius telefonus turėjo. Normalu buvo skambinti kaimynui, kad pakviestų prie telefono.. sėdi, lauki, kol perskambins. Aš tai net nežinojau kaip juo naudotis.

Bet visame tame buvo geras dalykas. Nori pas draugus, eini ir susirandi. Eini į kitą pusę miestelio ir būna nerandi namuose… O kaip kitaip? Aš net jau vėliau, ne be rusų laikais, kai jau modernūs mobilūs telefonai pasirodė, taip darydavau. Yra visame tame šarmo šiokio tokio. Su klasiokės mama pasilabindavai.

Šiandien turėdamas rankose išmanųjį telefoną, čia toks jau be laido ir su internetu, gaudžiau pokemonus. Neskambinau draugams, klasiokams, neužėjau nekviestas į svečius, bet gaudžiau pokemonus. Pagavau 19. Prie prūdo jų daug labai renkasi. Bet ir kitur pagavau. Su dviračiu greičiau viskas.

Man sakė, kad šiame prūde anksti ryte atskrydę garniai gaudo žuvis. Neseniai vieną amūrą nudaigojo. Nežino net kaip spręsti šią problemą.

O aš tai žinau kaip yra iš tiesų. Šiandien gaudžiau pokemonus prie prūdo. 

Tai aš jau 4 lygyje, o prie mokyklos, tiksliau prie vandentiekio bokšto, sutiktas vaikas, irgi su dviračiu, 17-liktam.

Nors realiai, tai aš su juo vienam lygyje.

Kai buvau mažas, tai su draugais žaisdavome kvadratą, futbolą, statydavome sniego pilis, tokias realias, į vidų užeiti galėjai, gaudynes žaisdavome su dviračiais, čia kiek vėliau, turėjome slaptas vietas medžiuose, braškes valgydavome naktimis, iš kitų daržų, grižęs iš mokyklos spėdavau į mišką pagrybauti, vasarą anksti ryte pažvejoti, skaitydavau knygas ir …

Šiandien “išmanusis“ ir pokemonai. 4 lygis.